Šiuo metu neturime

Žemuogės- avietės hibridas

10.00

Žemuogės – avietės hibridas, tai neaukštas augalas iki 50cm aukščio, pusiau sumedėjęs. Žemuoginė avietė dar žinoma kaip šeriuotoji avietė. Stiebai viršūnėse šakoti, su žemyn nusvirusiais dygliukais. Lapkočiai taip pat spygliuoti.

Žydi pavieniais baltais žiedais. Iš jų liepos pabaigoje – rugsėjo mėnesį noksta į avietes panašūs vaisiai, skoniu neprimenantys aviečių, skonis saldžiarūgštis. Uogos nepamainomos tortų puošyboje.

Sodinti toliau nuo tako, kad einant pro šalį, nekibtų prie drabužių.

Dauginti šoninėmis atžalomis, kurios nuo augalo gali nusidriekti keliasdešimt centimetrų.

Neturime

Kategorijos: ,
Aprašymas

Aprašymas

DIRVOŽEMIS

Palankus dirvos tipas- drėgnas, bet nepermirkęs, purus dirvožemis. Avietės labai jautrios ir dirvai, ir vietai, kur sodinama. Dirvą reikia labai kruopščiai paruošti, ji turi būti giliai suarta (apie 35-40 cm), įterpta mėšlo ar komposto. Ji turi būti puri ir pralaidi vandeniui. Gera vieta auginimui – apšviesta saulės.

Aviečių krūmai sodinami eilute 50-70 cm tarpais, tarpai tarp eilių turėtų būti ne mažesni negu 1,5 metro, rekomenduojama 2-2,5 metro. Tankiau susodinti blogiau apšviečiami, blogiau prapučiami vėjo.

PRIEŽIŪRA

Purškite profilaktiškai nuo kenkėjų ir grybinių ligų: pavasarinį (prieš pumpurų brinkimą – kovo mėn., kai oro temperatūra 10°C) ir rudeninį (nukritus daugiau nei pusę lapų).

Pradėkite tręšti, kai augalai pradeda vegetuoti. Augalams palanki temperatūra 8-10 laipsnių, svarbu, kad būtų pasibaigusios naktį dažnos šalnos. Tada augalai prabunda ir pradeda vegetaciją.

Pirmajam tręšimui labai svarbu duoti fosforo, kad augalas suformuotų šaknis, pradėtų normalią vegetaciją. Sekantis etapas kai augalai intensyviai augina derlių. Tada jiems reikia kalio.  Rudenį mums vėl patartina imtis fosforo bei kalio, kad būtų sukaupta daugiau sausų medžiagų ir augalas geriau pasiruoštų žiemojimui. Jei rudenį naudosime kalį, tai bus naudinga, nes skatina sausų medžiagų pernešimą iš lapų į šaknis.

Ankstyvą pavasarį pašalinami pernykščiai lapai. Su jais pasišalina didelė dalis ligų sukėlėjų bei kenkėjų.